Ką apie žmogų gali pasakyti jo augintinis?
Sakoma, kad augintinius mes pasirenkama ne atsitiktinai, o tai atspindi mūsų psichologinį portretą. Ar taip yra iš tikrųjų?
Augintiniai atsiranda mūsų namuose dėl įvairių priežasčių:
- Mielą katinėlį padovanojo draugas.
- Šuniuką gavote iš tetos, nes kalė atsivedė didelę vadą.
- Apsigyvenote su žmogumi, kuris jau turi gyvūną.
- Šuniuką pasirinkote, nes esate alergiški katėms.
- Tiesiog pamatėte mielą šuniuką ir jį priglaudėte.
- Ir kitos situacijos.
Tačiau, jei atsitiko taip, kad apie augintinį galvojote iš anksto, domėjotės tam tikrų veislių charakterio savybėmis, tai galima manyti, kad savo charakterio bruožus derinote su būsimojo gyvūno bruožais.
Viename tyrime mokslininkai siekė išaiškinti ryšį tarp tam tikrų šunų veislių ir jų savininkų.
Buvo gauti tokie rezultatai:
- Žmonės, kurie turėjo spanielius, pointerius, auksaspalvius retriverius, čihuahua, Jorkšyro terjerus ir mopsus, buvo dažniausiai malonūs ir sąžiningi.
- Žmonės, turintys vokiečių aviganius, Kolius, korgus, dalmatinus, buldogus, pudelius ir šnaucerius, yra dažniausiai ekstravertai.
- Žmonės, kurie turi taksus ir kurtus, yra labiau emociškai stabilūs.
Nesvarbu, kokį gyvūną laikote namuose, ar šuniuką, ar žuvelę, ar dar ką nors, bet augintinis namie ugdo tam tikras charakterio savybes. Pavyzdžiui, norint vaikus išmokyti atsakomybės ir pareigingumo, dažnai tėvai jiems nuperka šuniuką, kačiuką ar kitokį gyvūną.
Kita savybė, kurią ugdo augintiniai namuose – tai empatija arba sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus padėtį ir suprasti kito žmogaus jausmus. Juk kai šalia mūsų yra gyvūnas, tai tiek vaikai, tiek suaugusieji mokosi gailestingumo, geranoriškumo, rūpinimosi kitais bei empatijos.
Vieni labiau myli didelius šunis, kiti – kates. Visa tai yra dėl tam tikrų aplinkybių:
- Kokį gyvūną laikysite priklauso nuo to, ką svajojote auginti vaikystėje ar su kuo užaugote.
- Tai priklauso nuo gyvenamosios erdvės ir amžiaus. Butuose žmonės linkę laikyti kates arba mažų veislių šunis, o priemiesčių namuose – didesnių veislių šunis.
- Šeimos, kurios turi mažų vaikų renkasi energingus šunis, su kuriais vaikai lauke gali pažaisti.
- Vieniši ir vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi ramaus būdo kates.
Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kurie augina šunis yra labiau ekstravertiški, pritariantys kitiems bei sąžiningesni lyginant su kačių turėtojais. Kačių laikytojai mažiau linkę laikytis tradicijų, yra kūrybiškesni, bet dirglesni.
Taip pat pastebėta, kad vieniši žmonės savo augintiniams suteikia labai daug žmogiškų vaidmenų. Jie juos laiko supratingais draugais, kurie neišduos, dalinasi su jais jausmais, išgyvenimais. Todėl, jeigu netenka gyvūno, išgyvena stiprų gedulą. Vienišiems žmonėms gyvūnai sumažina blogos nuotaikos ir vienišumo jausmą. Tačiau tuo pat metu jie yra linkę mažiau ieškoti ryšių su kitais žmonėmis. Yra įrodyta, kad žmogus, kuris prisirišęs prie namuose auginamo gyvūno, mažiau ieškos kontaktų su aplinkiniais.
Augintiniai daro gerą poveikį žmogaus fizinei sveikatai:
- Mažina išgyvenamą stresą.
- Palaiko žemesnį kraujospūdį.
- Rečiau ištinka širdies smūgiai.
- Vyresni žmonės ilgiau išlaiko raumenų ir sąnarių lankstumą.
Tačiau yra atliktų ir kitų tyrimų, kurie leidžia suabejoti, ar tikrai turėjimas augintinio gerina fizinę sveikatą. Nors yra keletas nuomonių, bet visi sutinka su tuo, kad gyvūnai yra malonumų ir nuoširdaus džiaugsmo šaltinis. Savo linksmybėmis ir netikėtais pokštais, jie leidžia šeimininkams jaustis geriau. Bendraudami, glostydami, žaisdami ar rūpindamiesi savo augintiniu, žmonės patiria teigiamas emocijas ir jausmus. Augintiniai savo atsidavimu ir meile padeda kiekvienam jaustis geriau.
Taigi, gyvūnas į namus atneša ne tik džiaugsmo, bet ir permainų, todėl reikia tinkamai jais pasirūpinti. Be džiaugsmo ir permainų, augintiniai sugeba ugdyti tam tikras asmenines charakterio savybės bei kartais atstoti artimiausius draugus.